„Keliauk Lietuvoje“ šiemet atliktas vietinio
turizmo tyrimas, turistai informacijos apie keliones vis dažniau ieško
socialiniuose tinkluose. Tyrimo duomenimis, socialiniame tinkle Facebook ieškančių informacijos
apie keliones skaičius per
paskutinius dvejus metus išaugo beveik ketvirtadaliu.
Daugiausiai dėmesio socialiniuose tinkluose šiemet sulaukė originalūs, netikėti objektai ir patirtys – pradedant neįprastais gastronominiais pasiūlymais ir baigiant marių užtvindytais kaimais. Itin populiarios buvo ir įvairios nuotolinės atrakcijos – virtualūs turai bei ekskursijos su audiogidu.
Prieš keliaujant, sužinotike kaip sutaupyti keliaujant ČIA.
1. Kabantis
lynų tiltas Anykščių šilelyje
Šiemet Anykščių šilelyje išdygo ant
plieninių lynų pakibęs pėsčiųjų ir dviračių tiltas per Šventąją. Pastarasis
rado vietą netoli Medžių Lajų tako ir Puntuko
akmens ir dabar jungia kairiojo kranto dviračių taką su greitai atsidarysiančiu dešiniojo kranto dviračių taku. Šis beždžionių tiltas nepaliko abejingų ne tik socialiniuose tinkluose, bet ir pačiame šilelyje.
Beje, ne veltui Anykščiai vadinami aktyvaus laisvalaikio rojumi. Ateityje
žadama tęsti dviračių tako įrengimą Šventosios upės dešiniajame krante ir sujungti
dabar tiesiamą dviračių taką su jau esamu dviračių taku Anykščių mieste, Žvejų gatvėje.
2. Šaltibarščių žemėlapis
Ryškiai rožinį ir labai labai šaltą – tokį žemėlapį su daugiau nei
pusšimčiu vietų, siūlančių tradicinius ir dar neragautus šaltibarščius šią vasarą paskelbė „Keliauk Lietuvoje“ komanda.
Pastarasis apsuko galvą net patyrusiems
šaltibarščių gurmanams.
3. Milžinas
chameleonas
Prie Šiaulių Didždvario
gimnazijos ant medžio šakos jau porą metų yra įsipatoginęs milžiniškas chameleonas.
Gintaro Linkevičiaus skulptūra buvo specialiai sukurta šiai miesto
erdvei, todėl ir atrodo kaip
čia buvusi. Gal tik jos dydis išduoda, kad
kybantis driežas neužsiropštė čia pats.
4. Vasariškas
hitas – ledų žemėlapis
Nepasiginčysi – lietuviai yra
tikri smaližiai. Per metus Lietuvos gyventojai sulaižo po 7 litrus
ledų. Galbūt todėl ir ledų žemėlapis šią vasarą buvo išgraibstytas
bematant. Pastarajame puikavosi ir saldumynų mėgėjams subalansuoti skoniai, ir ledai iš produktų, iš koto išvertusių net visko mačiusius – skumbrės, jūros dumblių, alaus, pušų spyglių ir net kiškio kopūstų!
5. Užburiantis
Žaliasis pėsčiųjų takas
Žaliasis pažintinis pėsčiųjų takas įsikūręs Aukštadvario regioniniame parke,
pravažiavus Trakus.
Maršrutas traukia
savotiška mistika – hipnotizuojančiu Spindžiaus ežero vandeniu,
Strėvos įgriuvos dugne
prasmegusia karčiama, galimybe
pasivaikščioti po sengirę. Pasivaikščiojimas čia atgaivina mintis, sielą ir kūną.
6. Ant
pasaulio krašto – Ventės ragas
Ventės rago švyturys šviesų rudens vakarą.
Kone šimtą metų skaičiuojanti Ventės rago ornitologinė stotis, čia stūksantis seniausias Lietuvos švyturys ir
tolumoje boluojančios Nidos kopos – tiek tereikia,
kad pamirštumei apie aplinkinį pasaulį ir visas jį kamuojančias bėdas. Nors dabar
paukščiams gaudyti skirti tinklai nuleisti, o pusiasalį gairina žvarbūs žiemiški vėjai, pasivaikščiojimo čia atstoti negali niekas kitas.
7. Kitokia
Palanga – vila „Anapilis“
Mistišku pavadinimu ir vėjo vargonų skleidžiamais garsais
poilsiautojus Palangoje jau daug metų keri vila „Anapilis”. Manoma, kad
kadaise čia šeimininkavusi
grafienė Sofija Tiškevičienė buvo itin
silpnos sveikatos ir tik pasijutus blogiau, eidavo klausytis viloje įrengtų vargonų skleidžiamų garsų, mat jie jai
padėdavo nusiraminti. Nors vietinius gyventojus
vargonai gąsdindavo, miesto
svečiai kalba, kad garsas ne mažiau stebuklingas
nei jūros ošimas.
8. Virtualūs Valdovų rūmai
Pasiilgusiems kultūros ir jau kurį laiką uždarytų muziejų – tobula pramoga
vakarui. Tai pasivaikščiojimas
virtualiuose Valdovų rūmuose, kur apžiūrėsite ir
seniausios Lietuvos mūrinės pilies mūrą, ir pilies tualeto bokštelyje rastus
prabangius daiktus.
9. Į gamtą – Germanto ežero pažintinis takas
Germanto ežero pakrante, pro Lietuvos tūkstantmečio parką vingiuoja pažintinis takas, kuriame gausu
atokvėpio vietų, sūpynių, skulptūrų, o savęs pažinimui įrengtas lauko akmenų energetinis labirintas, susidedantis iš 1000
žingsnelių.
10. Lietuviška
Atlantida – nuskendęs kaimas Kauno
mariose
Prieš šešis dešimtmečius ten, kur dabar plyti nuostabaus grožio Kauno marios,
virė įprastas
gyvenimas – gyvavo 35 kaimai su 721 sodyba. 1960 m. pastačius Kauno hidroelektrinę, slėnyje gyvenę žmonės buvo iškelti, o ten stūksoję kaimai – užlieti. Iš šių vietovių kilę žmonės save vadina „dugniečiais“ ir lig šiol kartą per metus, rugpjūčio pabaigoje prisimena nuskendusius namus. Šiemet čia iškilo skulptūrų parkas „Lipantys iš vandens“.
Skulptūros vietą rado Samylų įlankoje ir dėl nepaprastos atsiradimo istorijos iš karto sulaukė milžiniško susidomėjimo.
Comments
Post a Comment